- pabėgtinai
- pabėgtinai̇̃ prv. Pabė́gau pabėgtinai̇̃, nebegrį̃šiu.
.
.
pabėgti — intr. 1. palėkti, nubėgus pasislėpti po kuo nors: Po stogu pabėgo Dkk. Aš pabėgčiau ... po berželiu NS113. | refl.: Ataūžia smarkus lietus; pasibėgsim po ąžuolu (d.) Brž. 2. SD443, R bėgomis nutolti, nulėkti: Tan pasakiusi pabėgo šalin PP43. ^… … Dictionary of the Lithuanian Language
grįžti — grį̃žti, ta, o intr. eiti atgal: Kai tik išaušo pavasaris, pradėjo paukščiai grįžti iš pietų šalies P.Cvir. Nebegrįš jau vargas ir skriauda, juodos naktys niekad nebegrįš S.Nėr. Mąstė iki gaidžių – miegas niekaip nebegrįžo Žem. Negrįš jau karo… … Dictionary of the Lithuanian Language